- briginis
- ×brìginis sm. (1) Kt, Klvr didelis, gražus, stiprus arba greitas arklys, šuo; plg. brigis: Su tokiais brìginiais netruksi nuvažiuoti Ss. Eina kap brìginis per laukus Vv. | Nekelk kambary dulkių tu brìgini (išdykėli)! Bgt.
Dictionary of the Lithuanian Language.